Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
199 349 straipsniai

  • Vikipedijos vedlys
  • Pagalba
  • DUK
  • Bendruomenės portalas
  • Klausk
  • Taisyklės ir susitarimai
  • Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal wiki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių.

Vikipedijos tikslas – pateikti nemokamą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Projekto puslapis • Keisti
Savaitės straipsnis

Moderna COVID-19 vakcina, dar žinoma kaip mRNA-1273COVID-19 vakcina, sukurta Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio Alerginių ir infekcinių ligų instituto (NIAID), Biomedicinos pažangiųjų tyrimų ir plėtros skyriaus (BARDA) ir „Moderna“. Vartojama į raumenį leidžiant dvi 0,5 mL dozes 4 savaičių skirtumu.

Tai yra RNR tipo vakcina, turinti RNR kurioje užkoduotas SARS-CoV-2 viruso spyglio baltymas. RNR stabilumui padidinti ji apsupta lipidų nanodalelėmis. Ši vakcina, kartu su Pfizer-BioNtech vakcina, yra vienintelės 2020 m. šiuo principu sukurtos vakcinos.

2020 m. gruodžio 18 d. mRNA-1273 buvo patvirtinta saugia naudoti JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA). Tų pačių metų gruodžio 23 d. ją leista naudoti Kanadoje, 2021 m. sausio 5 d. – Izraelyje, sausio 6 d. – Europos Sąjungoje, sausio 8 d. – Jungtinėje Karalystėje ir vasario 3 d. – Singapūre. Vakcina iš pradžių buvo skirta apsaugoti nuo SARS-CoV-2 viruso 18 metų ir vyresnius žmones, bet bandoma ir su daug jaunesniais.

Vakcinos sudėtyje yra iRNR molekulė, kurioje užkoduota viruso spyglio baltymo seka. Šis baltymas yra SARS-CoV-2 viruso paviršiuje, jo pagalba virusas patenka į ląsteles. Žmogaus ar kitokios ląstelės baltymų sintezės sistema šią seką „pripažįsta“ ir pradeda gaminti joje užkoduotą baltymą. Toji gamyba galutinai įsibėgėja per maždaug 24-48 valandų ir gali trukti keletą dienų. Pagaminti svetimi baltymai sužadina imuninį atsaką, paruošdami imuninę sistemą efektyviai pulti ir tokius pat spyglius turintį SARS-CoV-2. Vakcinos iRNR organizme ilgai neišlieka ir netrukus suyra. RNR paprastesnė už baltymą ir gali būti sintetinama grynai cheminiais, o ne biologiniais būdais. Todėl tokios vakcinos lengviau iškart daug pagaminti.

Daugiau…

Pavyzdiniai straipsniaiVerta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį
balandžio 30 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva

Žievėgraužis tipografas (Ips typographus) – kinivarpų (Scolytidae) pošeimio vabalas. Tai yra paprastosios eglės (Picea abies) liemenų kenkėjas, paplitęs Europos ir Azijos žemynuose. Pažeisti medžiai pasižymi gelsva, retėjančia ir džiūstančia laja.

Žievėgraužių tipografų suaugėlių kūnas yra 4,2 – 5,5 mm dydžio, cilindriškas ir apaugęs plaukeliais, tamsiai rudos arba juodos spalvos, antsparniai gali būti šviesesni. Antsparnių viršūnių nuolydis paprastai suapvalėjęs, bukas arba su įduba, vadinama karučiu. Kiekviename karučio šone yra 4 danteliai. Dėl kūgio formos galvos ir suplotų antenų šis vabalas yra puikiai prisitaikęs pragraužti atakuojamo medžio kietą išorinę žievę. Lervos baltos, kiek sukumpusios, bekojės, su ruda galva.

Žievėgraužio tipografo lervos maitinasi pažeistų medžių karnienos audiniu, kartu su suaugėliais vabalais suformuodami poligaminius šabloniškus tunelius po stora gyvų medžių arba rąstų žieve. Lervų vystymasis yra priklausomas nuo aplinkos temperatūros. Intensyviausiai žievėgraužio tipografo lervos vystosi oro temperatūrai kylant iki +29ºC. Vabalų mirtingumą žiemos sezono metu gali lemti biotiniai ir abiotiniai veiksniai. Dėl aplinkos temperatūros žiemą žievėgraužių tipografų, žiemojančių rąstuose, mirtingumas gali išaugti net iki 50 %.

Dieninis žievėgraužių tipografų skraidymo aktyvumas yra priklausomas nuo temperatūros ir apytiksliai trunka nuo 9 valandos ryto iki 9 valandos vakaro. Vokietijoje atlikti tyrimai patvirtina, jog trys dienos iš eilės pakankamai šiltos oro temperatūros yra būtina, kad įvyktų sėkmingos medžių šeimininkų atakos.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra miškų kenkėjai.
Projekto puslapis • Keisti
Naujienos
  • Balandžio 30 d. Šiaurės Izraelio Merono mieste per religinę „Lag BaOmer“ šventę kilus spūsčiai ir panikai žuvo mažiausiai 44 žmonės.
  • Balandžio 29 d. JAV pradėjo karių išvedimą iš Afganistano, jį planuojama užbaigti iki šių metų rugsėjo 11 d.
  • Balandžio 29 d. Kinija į orbitą išskraidino pirmąjį naujosios kosminės stoties „Tiangong“ modulį.
  • Balandžio 28 d. Nilo deltoje archeologai aptiko dešimtis priešdinastiniu laikotarpiu datuojamų kapų, taip pat aptikti 37 hiksų valdymo laikais datuojami kapai.
  • Balandžio 27 d. 2020 m. JAV gyventojų surašymo rezultatai parodė, kad per 10 metų šalies populiacija išaugo 7,4 % ir siekia 331 449 281, sparčiausiai gyventojų skaičius augo Jutos valstijoje – 18,4 %.
  • Balandžio 27 d. Čado sostinėje Ndžamenoje per protestus prieš naująją karinę chuntą žuvo mažiausiai 2 žmonės, dar 27 sužeisti.
  • Balandžio 27 d. Pranešama, kad stabdoma 15 metų gyvavusio projekto „Misija Sibiras“ veikla.
  • Balandžio 26 d. Įvyko 93-ioji „Oskarų“ ceremonija: geriausiu filmu išrinkta „Klajoklių žemė“, geriausiu aktoriumi – Anthony Hopkins (už vaidmenį filme „Tėvas“), o geriausia aktore – Frances McDormand (už vaidmenį filme „Klajoklių žemė“).
  • Balandžio 25 d. „Manchester City“ ekipa iškovojo Anglijos futbolo lygos taurę – finale rezultatu 1:0 įveikė „Tottenham Hotspur“.
  • Balandžio 24 d. JAV prezidentas Dž. Baidenas savo pranešime masines armėnų žudynes, 1915 m. vykusias Osmanų imperijoje, įvardijo genocidu.
Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga
This article is issued from Wikipedia. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.