Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 197 811 straipsnių

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 197 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.

Savaitės straipsnis

Žiemgalos krievingai (vok. Kreewin, Kreewing, lat. Krieviņi, rus. Кревинги, Кревины) – XV a. viduryje – XIX a. antrojoje pusėje istorinėje Žiemgaloje gyvenusi finougrų (vodų) tauta (išnykusi). Jie buvo įsikūrę dab. Latvijos ir Lietuvos paribyje – teritorijoje į pietus nuo Bauskės, Mūšos ir Nemunėlio tarpupyje bei žemupių pakrantėse, taip pat ŽeimelioSaločių apyl. Kalbėjo vodų kalbos dialektu. Vo­dų (fi­nų tau­tos, gi­mi­nin­gos es­tams) gy­ve­na­mo­ji teritorija – Ing­ri­ja (Nov­go­ro­do že­mė, XVII a. – Šve­di­jos pro­vin­ci­ja), esanti į piet­va­ka­rius nuo Sankt Pe­ter­bur­go, į ry­tus nuo Nar­vos. Krievingai savo tapatybę išsaugojo iki pat XIX a. antrosios pusės, ilgainiui susiliejo su latviais ir lietuviais. Jie taip pat įtakojo vietinių tautų – latvių ir lietuvių etninę kultūrą (kostiume įsitvirtino baltams nebūdingi augaliniai ir zoomorfiniai motyvai), tarmę ir kt. Manoma, kad žymaus latvių poeto Janio Rainio (1865–1929) protėviai (pavarde Seppe, vodų seppä – kalvis, lyvių siepā – statinių meistras) buvo krievingų kilmės. XVI–XIX a. didžioji krievingų dalis (Kurše) po Reformacijos įsitvirtinimo išpažino evangelikų liuteronų, o Lietuvoje – tiek evangelikų liuteronų, tiek katalikų tikėjimą.

1445 m. Livonijos ordino magistras Henrikas fon Oferbergas (1439–1450) iš žygio į Novgorodo žemę vodus kaip karo belaisvius (apie 3000 žmonių, stačiatikių tikėjimo) apgyvendino negyvenamoje arba retai gyvenamoje pietinėje Žiemgaloje, Lietuvos pasienyje – dab. Bauskės (dab. Vecsaulės, Brunavos, Ceraukstės, Jaunsaulės vls.) ir Žeimelio–Saločių apyl. Juos naudojo kaip darbo jėgą Bauskės pilies statybai 1447 m. (apsaugai nuo Lietuvos karinės grėsmės) ir jos aptarnavimui. Šios pilies architektūra labai panaši į Koporjė ir kitų Novgorodo žemės pilių.

Dokumentuose pirmą kartą krievingai paminėti 1636 m. Pauliaus Einhorno knygoje Reformatio gentis Lettica ir to paties autoriaus 1649 m. darbe Historia Lettica:

Bauskės apylinkėse gyvena svetima tauta, kuri vadinama ruseliais, jų didžioji dalis pavaldi kunigaikščiui. Jie latviškai kalba nelabai taisyklingai, tarpusavyje bendrauja estiškai.

1751 m. fiksuotas apylinkės vokiškas pavadinimas – Krewische Wacke, kuris naudotas apibūdinti valsčiaus gyventojus. XIX a. pirmojoje pusėje krievingai kompaktiškai gyveno dab. Barbelės, Skaistkalnės, Vecaucės vls. dvaruose (Jaunsaulės (Neu-Rahden), Mėmelės (Memelhoff), Krusos (Krussen) bei iš dalies valstybiniame Medumo (Wittwenhoff)). Ilgą laiką gyveno uždarai, tuokėsi tarpusavyje (mišrios santuokos su latviais ir lietuviais buvo retos). Krievingų sodybos Vecsaulės vls. buvo šios: Teivēni, Kaudartēni, Ķulatēni, Stanuškēni, Kundžēni; o Barbelės, Stelpės, Bruknos vls. – Ķeri, Ķerpi, Kulpīši, Nukši, Ķekuti, Skultes.

Daugiau…

Pavyzdiniai straipsniaiVerta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

Naujienos

Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti


sausio 14 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Keisti

Rinktinė iliustracija

Flinderso kalnagūbris, Pietų Australija
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis
Keisti

Savaitės iniciatyva

Gitanas Nausėda (g. 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje) – Lietuvos finansininkas, dėstytojas, politikas, nuo 2019 m. gegužės 26 d. – devintasis Lietuvos prezidentas.

19701981 m. mokėsi Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje, nuo 1971 m. Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime. 1981 m. neišlaikęs matematikos egzamino ir neįstojęs į ekonomiką Vilniaus universitete (VU), dirbo sanitaru Klaipėdos vaistų sandėlyje. 19821987 m. studijavo VU Pramonės ekonomikos fakultete.

1987–2004 m. VU Ekonomikos fakulteto dėstytojas. 1987–1989 m. VU Ekonomikos fakulteto aspirantas (vadovas prof. Vladas Astrauskas). 1990–1992 m. per DAAD programą išvyko tęsti mokslinį darbą į Vokietiją, Manheimo universitetą. 1992–1993 m. Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. 1993 m. VU apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją tema „Pajamų politikos kryptys infliacijos ir stagfliacijos sąlygomis (Lietuvos pavyzdžiu)“.

1993–1994 m. Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas. Rašė komentarus į „Lietuvos rytą“. 1994–1996 m. Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas. 1996–2000 m. Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius. 1998–2000 m. Lietuvos banko valdybos narys. 2000–2008 m. AB Vilniaus bankas valdybos pirmininko patarėjas. 2008–2018 m. SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro patarėjas, vyriausiasis ekonomistas. Nuo 2009 m. VU Tarptautinės verslo mokyklos asocijuotas profesorius.

2004 m. laikinai einančio prezidento pareigas Artūro Paulausko konsultantas visuomeniniais pagrindais. Tais pačiais metais įsijungė į Valdo Adamkaus rinkiminę kompaniją ir, pastarajam tapus Lietuvos prezidentu, 2004–2009 m. buvo jo visuomeninis patarėjas ekonominiais klausimais. 2018 m. rugsėjo 17 d. VU Gyvybės mokslų centre paskelbė 2019 m. kandidatuosiąs į Lietuvos prezidento postą. Vedė derybas su TS-LKD dėl paramos. G. Nausėdos komandoje yra ekonomistai Ilja Laursas, Teodoras Medaiskis, teisininkas Tomas Davulis, psichiatras Linas Slušnys, psichologas Andrius Kaluginas, toksikologas Robertas Badaras, medikė Jelena Čelutkienė, žurnalistas Vytaras Radzevičius, dainininkė, rinkodaros ekspertė Dovilė Filmanavičiūtė. Rinkimų štabui vadovauja ekonomistė Algė Budrytė. 2019 m. gegužės 26 d. laimėjo Lietuvos prezidento rinkimų II turą.

Šios savaitės iniciatyva yra valstybių šiuolaikiniai vadovai.

Daugiau…

Projekto puslapis • Keisti

Vikisritys


Vikiportalai

Vikiprojektai

Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga
This article is issued from Wikipedia. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.