Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 200 306 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 200 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.

Savaitės straipsnis

Hofburgo „Naujieji rūmai“ su erchercogo Karlo Liudviko paminklu

Hofburgas, Hofburgo rūmai (vok. Hofburg) – buvusi Habsburgų dinastijos žiemos rezidencija Austrijoje, Vienos centre. XIII a. pastatyta gynybinė pilis, vėliau tapusi rūmų branduoliu: nuo XVI iki XX a. rūmai ne kartą praplėsti, turi gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo ir neoklasicizmo architektūros bruožų. Iš pradžių buvo Austrijos hercogų, 1438–1583 ir 1612–1812 m. – Austrijos karalių ir Šventosios Romos imperatorių, 1812–1918 m. – Austrijos ir Austrijos-Vengrijos imperatorių rezidencija. Rūmų kompleksą sudaro 18 priestatų, 19 kiemų ir 2 600 patalpų. Rūmai užima 240 000 m² plotą, juose dirba ir gyvena beveik 5 000 žmonių. Pastatai išdėstyti asimetriškai, projektuoti įvairiais laikais architektų Filiberto Lukezės, Lodoviko Burnačinio, Martino ir Domeniko Karlonių, Luko fon Hilebrando, Jozefo Emanuelio ir Johano Fišerių fon Erlachų, Gotfrydo Zemperio, Karlo fon Hazenauerio ir kitų. Šiais laikais rūmuose įsikūrusi Austrijos prezidentūra, Austrijos nacionalinė biblioteka, Meno istorijos muziejaus filialas, Efeso, Etnologijos muziejai, Sisi muziejus su Imperatorių apartamentais, Kongresų centras ir kitos įstaigos. Hofburgo salėse vyksta koncertai, pokyliai, Austrijos parlamento posėdžiai.

1814–1815 m. rūmuose vyko Vienos kongresas. 2016 m. vasario 2 d. Europos Komisija Hofburgo rūmams suteikė Europos paveldo ženklą.

Šveicariškieji rūmai (Schweizertrakt) – seniausia rūmų komplekso dalis, pastatyta XIII a. paskutiniojo Babenbergų dinastijos hercogo arba Bohemijos karaliaus Otokaro II. Buvusi keturkampio plano gynybinė pilis su keturiais bokštais 1533 m. perstatyta renesanso stiliumi. Rūmuose išlikusi XV a. gotikinė koplyčia (Burgkapelle), kurioje sekmadieniais per mišias gieda Vienos berniukų choras, įrengta Imperijos lobyno (Schatzkammer) ekspozicija. Šveicariškieji vartai (Schweizertor, 1552 m.) jungia Rūmų aikštę su Šveicariškuoju kiemu. Virš vartų surašyti imperatoriaus Ferdinando I titulai, lubos dekoruotos Aukso vilnos ordino simbolika. Riterių salėje (Rittersaal) 1717 m. gegužės 15 d. krikštyta imperatorė Marija Terezė. Imperijos laikais Šveicariškųjų rūmų žemutinėje dalyje buvo įrengta imperatoriškoji virtuvė. Rūmų pavadinimas atsirado XVIII a. nuo šveicarų samdinių, saugojusių imperatorių Pranciškų I ir Mariją Terezę.

Arklidžių pastatas (Stallburg) renesansinio stiliaus, statytas atskirai nuo rūmų XVI a. tuometiniam kronprincui Maksimilianui II, vėliau su priestatais prijungtas prie Hofburgo rūmų komplekso. XVII–XVIII a. naudotas erchercogo Leopoldo Vilhelmo dailės kūrinių kolekcijai, vėliau jo pirmame aukšte įrengtos imperatoriškosios arklidės. Šiais laikais pastate įsikūrusi Ispaniškoji jojimo mokykla.

Daugiau…

Pavyzdiniai straipsniaiVerta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

Naujienos

  • Liepos 18 d. Vilniuje ir keliolikoje kitų Lietuvos miestų surengta Gatvės muzikos diena, neįvykusi gegužės mėn.
  • Liepos 17 d. nesuderėjusi su Egiptu ir Sudanu, Etiopija ėmėsi pildyti naujos Žydrojo Nilo užtvankos rezervuarą.
  • Liepos 16 d. tęsėsi ginkluotas konfliktas Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, naudojami didelio kalibro ginklai.
  • Liepos 15 d. Žalgirio mūšio lauke atidengtas 610-ųjų metinių atminimo akmuo, iškaltas ir atvežtas iš Lietuvos.
  • Liepos 14 d. JAV nutraukė prekybos lengvatas Honkongui dėl Kinijos įteisintų suvaržymų buvusioje kolonijoje.
  • Liepos 13 d. visuomenės kasdieniam laisvam lankymui iki rugsėjo 6 d. atidarytas Seimo rūmų Didysis kiemas.
Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti


liepos 18 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Keisti

Rinktinė iliustracija

Florencija, Italija
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis
Keisti

Savaitės iniciatyva

Kauno centrinio pašto interjeras. Grindų raštas atkartoja tautinės juostos ornamentus

Kauno modernizmo architektūra, dar žinoma kaip Tarpukario Kauno architektūra - grupė architektūros objektų, statytų tarpukario Kaune 1919-1940 m. laikotarpiu. Juos vienija bendri architektūriniai stilistiniai bruožai, atspindėję tuo metu Vakarų šalyse populiarų modernizmo stilių. Tarp labiausiai šį stilių atspindinčių statinių yra Karininkų Ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kiti. Iš viso šiuo laikotarpiu Kaune pastatyta 12 tūkst. naujų pastatų. Daliai šių objektų 2015 m. buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Jie taip pat pretenduoja tapti pasaulio paveldo objektais ir yra įrašyti į UNESCO paveldo paminklų preliminarųjį sąrašą. Šios architektūros analogai yra Berlyno modernistinių namų kompleksas, Tel Avivo Baltasis miestas ar Asmara: modernizmo miestas Afrikoje. Kaune susiformavęs lietuviškasis modernizmo stilius, o neretai ir konkretūs projektai, tarpukario laikotarpiu buvo perkeliami ir į kitus Lietuvos miestus. Šios modernizmo architektūros pavyzdžių galima rasti Jonavoje, Klaipėdoje, Palangoje, Birštone, Pasvalyje, Ukmergėje, Šiauliuose ir kitur.

1919 m. jaunos Lietuvos Respublikos sostinę perkėlus į Kauną (tuo metu beveik visiškai surusėjusį, sukarintą Imperijos tvirtovės miestą), prasidėjo spartus jo vystymasis. Čia persikėlė valdžia, inteligentija, buvo pradėtas kurti naujas valstybės politikos, ekonomikos, švietimo ir kultūros centras. Be to, tuo metu stiprėjant lietuviškajai tapatybei ir nacionalizmui, Kaunas tapo laisvos Lietuvos, lietuvybės simboliu. Čia kūrė intelektualai, dėję pagrindus modernios Lietuvos savimonei ir minties raidai. Į miestą masiškai kėlėsi gyventojai tiek iš Vilniaus krašto, tiek iš visos Lietuvos. Per šį laikotarpį miestas sparčiai plėtėsi. Iki tapdamas laikinąja sostine, Kaunas apėmė tik Senamiestį, Naujamiestį, Karmelitus (taip vadinamą teritoriją, įsiterpusią tarp Laisvės alėjos ir Geležinkelio stoties) ir dalį Žaliakalnio (vadinamąjį Ąžuolų kalną, esantį arčiausiai Senamiesčio). 1919 m. į miestą integruota likusi Žaliakalnio dalis, Aleksotas ir Vilijampolė, o 1932 m. - Šančiai. Su naujomis miesto dalimis centras sujungtas dviem tiltais. Svarbiausios vietos, kur išdygo modernistinė architektūra buvo Naujamiesčio gatvės (V. Putvinskio, Maironio, K. Donelaičio, Kęstučio, A. Mickevičiaus), Karmelitai (Vytauto pr.) ir Žaliakalnis (vadinamasis Radijo rajonas bei rajonas aplink Prisikėlimo bažnyčią). Kaunas tapo labai daugiatautis: mieste gyveno 59 proc. lietuvių, 31 proc. žydų, 3 proc. vokiečių, taip pat rusai, lenkai ir kitos tautinės mažumos. Vienu iš tokio urbanistinio daugiatautiškumo simbolių buvo Karmelitų rajonas. Karmelitų kapinės ir teritorijos aplink jas buvo padalintos rusams (pietinė dalis, kur pastatytos rusų cerkvės, mokyklos), katalikams (dab. Ramybės parkas), musulmonams (čia pastatyta Mečetė), evangelikams-reformatams (šiaurinė dalis, kur kūrėsi daugiausia vokiečiai). Didelė dalis Kauno žydų koncentravosi Vilijampolėje, kur dar tarpukaryje stovėjo Didžiosios sinagogos liekanos.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra Europos paveldo ženklas.
Projekto puslapis • Keisti

Vikisritys


Vikiportalai

Vikiprojektai

Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga
This article is issued from Wikipedia. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.