Senovės graikų kalbos gramatika – taisyklės, nurodančios, kaip vartojamos įvairios senovės graikų kalbos dalys ir kaip iš jų sudaromi sakiniai.

Vardažodinė sistema

Pirmoji linksniuotė

Pirmajai linksniuotei priklauso daugiausia moteriškosios giminės daiktavardžiai. Ji atitinka indoeuropiečių prokalbės hipotetinę ā-kamienę linksniuotę.

Senovinis kamiengalis ā Atikos tarmėje praktiškai visur virto ē, todėl pirmosios linksniuotės vienaskaitos formose vyrauja η.

ā (η) paradigma ἡ πηγή (šaltinis)
vienaskaita daugiskaita
V. ἡ πηγή αἱ πηγαί
K. τῆς πηγῆς τῶν πηγῶν
N. τῇ πηγῇ ταῖς πηγαῖς
G. τὴν πηγήν τὰς πηγάς
Š. ὦ πηγή ὦ πηγαί

Tose pozicijose, kuriose ā yra po ρ, ι, ε, jis išliko nepakitęs.

ā (alpha purum) paradigma ἡ ὕδρα (hidra)
vienaskaita daugiskaita
V. ἡ ὕδρα αἱ ὕδραι
K. τῆς ὕδρας τῶν ὑδρῶν
N. τῇ ὕδρᾳ ταῖς ὕδραις
G. τὴν ὕδραν τὰς ὕδρας
Š. ὦ ὕδρα ὦ ὕδραι

Žodžiai kamiengaliu ă užima tarpinę padėtį tarp alpha purum ir η-paradigmos – juose balsis nepakinta vns. vard., gal. ir šauksm.

ă (alpha impurum) paradigma ἡ δόξα (nuomonė, garbė)
vienaskaita daugiskaita
V. ἡ δόξα αἱ δόξαι
K. τῆς δόξης τῶν δοξῶν
N. τῇ δόξῃ ταῖς δόξαις
G. τὴν δόξαν τὰς δόξας
Š. ὦ δόξα ὦ δόξαι

Antroji linksniuotė

Antrajai linksniuotei priklauso vyriškosios ir niekatrosios giminės daiktavardžiai, pasitaiko ir vienas kitas moteriškosios giminės daiktavardis. Ji atitinka indoeuropiečių prokalbės hipotetinę o-kamienę linksniuotę.

ŏ (vyr. ir mot. g.) paradigma ὁ βίος (gyvenimas)
vienaskaita daugiskaita
V. ὁ βίος οἱ βίοι
K. τοῦ βίου τῶν βίων
N. τῷ βίῳ τοῖς βίοις
G. τὸν βίον τοὺς βίους
Š. ὦ βίε ὦ βίοι

Moteriškosios giminės daiktavardžiai taip pat linksniuojami šia paradigma, pvz., ἡ νῆσος (sala); skiriasi tik artikelio ir kitų su daiktavardžiu derinamų vardažodžių giminė.

Niekatroji giminė graikų kalboje kaip ir kitose indoeuropiečių kalbose turi tik keturias atskiras formas, iš kurių dvi sutampa vns. vard. ir gal. (-ον), kitos dvi – dgs. vard. ir gal. (-α). Kitos formos sutampa su atitinkamomis vyr. g. formomis.

ŏ (niektr. g.) paradigma τὸ τόξον (lankas)
vienaskaita daugiskaita
V. τὸ τόξον τὰ τόξα
K. τοῦ τόξου τῶν τόξων
N. τῷ τόξῳ τοῖς τόξοις
G. τὸ τόξον τὰ τόξα
Š. ὦ τόξον ὦ τόξα

Trečioji linksniuotė

Ši linksniuotė labai įvairi – ji apima visa, kas lieka be pirmosios ir antrosios linksniuotės (priebalsinius kamienus, hipotetinę indoeuropietiškąją u-kamienę linksniuotę ir t. t.).

Jai priklauso visų giminių daiktavardžiai. Vienaskaitos vardininko linksnis dažnai būna pasikeitęs (panašiai, kaip lotynų kalboje, bet būdinga dar didesnė įvairovė). Daugiskaitos naudininko formos dėl galūnės -σι(ν) taip pat linkusios keistis.

λ ir ρ (liquida) paradigma τὸ νέκταρ (nektaras)
vienaskaita daugiskaita
V. τὸ νέκταρ τὰ νέκταρα
K. τοῦ νέκταρος τῶν νεκτάρων
N. τῷ νέκταρι τοῖς νέκταρσι(ν)
G. τὸ νέκταρ τὰ νέκταρα
Š. ὦ νέκταρ ὦ νέκταρα

Veiksmažodinė sistema

Graikų veiksmažodžio laikų ir veikslų derinius indikatyve vaizduoja tokia lentelė:

Veikslas / Laikas Būtasis Esamasis Būsimasis
Infektas (Ø) ImperfectumPraesensFutūrum (I)
Perfektyvas Aoristus
Perfektas PlusquamperfectumPerfectumFutūrum III

Indoeuropeistai yra sudarę teorinę graikų kalbos galūnių lentelę, iš kurios gaunamos visos realiai aptinkamos senovės graikų kalbos veiksmažodžių formos.

Veiksmažodžių galūnės
Pirminės Antrinės Imperatyvas
act. med.-pass. act. med.-pass. act. med.-pass.
-ω, -μι*-μεν-μαι-μεθα5-μεν-μην-μεθα
-σι1-τε-σαι4-σθε-τε-σο8-σθε-ε**-τε-σο9-σθε
-τι2-ντι3-ται-νται6-ντ7-το-ντο-τω-ντων-σθω-σθων

Veikiant specifiniams graikų kalbos fonologijos dėsniams, kai kurios iš šių abstrakčiai rekonstruotų galūnių niekada neaptinkamos praktiškai.

1 kartais trumpasis balsis žodžio gale išnyksta (προτί > πρός, οτι > ως ir pan.)

2, 3 *t > s įvairiose pozicijose (ypač Atikos tarmėje)

3 nosiniai balsiai prieš s išnyksta virsdami paprastais ilgaisiais balsiais (*ons > ūs, *ans > ās ir t. t.)

4, 8, 9 s dažnai tarp balsių išnyksta, o gretimi balsiai susilieja į naują garsą

5 *m > n žodžio gale

6, 7 klasikiniame graikų kalbos raidos periode fonotaktiniai dėsniai neleidžia žodžiams baigtis jokiais priebalsiais, išskyrus -ς, -ρ, -ν; dėl to -τ žodžio gale išnyksta

Pastabos

* -ω ir -μι yra dvi nesusijusios iš ide. prokalbės atskirai paveldėtos galūnės. -ω vartojama įprastiniuose veiksmažodžiuose, o -μι - atematiniuose veiksmažodžiuose

** be galūnės -ε, vartojama ir daugiau galūnių: -θι, -τι, -ον; galūnės nebuvimas taip pat gali žymėti imperatyvą (atematinėje asmenuotėje)

Esamojo laiko sistema

Esamojo laiko ststema apima Praesens, Imperfectum ir iš dalies Futurum (I). Visi trys iš šių laikų vartoja tuos pačius jungiamuosius balsius: -ο- prieš μ, ν bei -ε- prieš σ, τ.

Praesens (esamasis laikas)

Šis laikas reiškia veiksmą, vykstantį kalbamuoju metu arba apskritai (pvz., bendro pobūdžio teiginį, gyvenimo tiesą ir pan.). Jam vartojamos pirminės galūnės. Taigi atsižvelgę į graikų kalbos fonologinius procesus, gauname šitokias indikatyvo galūnes:

Praesens indicativi
act. med.-pass.
sg. pl. sg. pl.
θηρεύω-ομενθηρεύομεν-ομαιθηρεύομαι-όμεθαθηρευόμεθα
*-εσι > -ειςθηρεύεις-ετεθηρεύετε*-εσαι > -εαι > ηι > ηθηρεύη-εσθεθηρεύεσθε
*-ετι > -εσι > -ειθηρεύει*-οντι > -ονσι > ουσιθηρεύουσι-εταιθηρεύεται-ονταιθηρεύονται

Konjunktyvas gaunamas pailginant jungiamąjį balsį indikatyve:

Praesens coniunctivi
act. med.-pass.
sg. pl. sg. pl.
θηρεύω-ωμενθηρεύωμεν-ωμαιθηρεύωμαι-ώμεθαθηρευώμεθα
-ηςθηρεύης-ητεθηρεύητεθηρεύη-ησθεθηρεύησθε
θηρεύη-ωσιθηρεύωσι-ηταιθηρεύηται-ωνταιθηρεύωνται

Optatyvas gaunamas pridedant priesagą -ι- , kuri susilieja su jungiamuoju balsiu į dvibalsį -οι-. Taigi galima sakyti, kad optatyvas sudaromas su priesaga -οι- ir antrinėmis galūnėmis:

Praesens optativi
act. med.-pass.
sg. pl. sg. pl.
-οιμιθηρεύοιμι-οιμενθηρεύοιμεν-οίμηνθηρευοίμην-οίμεθαθηρευοίμεθα
-οιςθηρεύοις-οιτεθηρεύοιτε*-οισο > -οιοθηρεύοιο-οισθεθηρεύοισθε
-οιθηρεύοι-οιενθηρεύοιεν-οιτοθηρεύοιτο-οιντοθηρεύοιντο

Imperatyvas sudaromas įprastai:

Praesens imperativi
act. med.-pass.
sg. pl. sg. pl.
θηρεύε-ετεθηρεύετε*-εσο > -εο > -ουθηρεύου-εσθεθηρεύεσθε
-έτωθηρευέτω-όντωνθηρευόντων-έσθωθηρευέσθω-έσθωνθηρευέσθων

Imperfectum

Κaip jau buvo minėta, Imperfectum nuo Praesens skiriasi laiku (bet ne veikslu) ir egzistuoja tik indikatyve. Šis laikas / veikslas reiškia ilgai besitęsiantį arba besikartojantį veiksmą (bet kuriuo atveju veiksmas turi fono atspalvį ir nėra lokalizuotas laike).

Imperfectum sudaromas pridedant augmentą (kaip ir visiems būtiesiems laikams) ir jungiant antrines galūnes:

Imperfectum
act. med.-pass.
sg. pl. sg. pl.
-ονεθήρευον-ομενεθηρεύομεν-όμηνεθηρευόμην-όμεθαεθηρευόμεθα
-εςεθήρευες-ετεεθηρεύετε*-εσο > -εο > ουεθηρεύου-εσθεεθηρεύεσθε
*-ετ > -εεθήρευε*-οντ > -ονεθήρευον-ετοεθηρεύετο-οντοεθηρεύοντο

Futūrum (būsimasis laikas)

Būsimasis laikas reikia būsimą veiksmą. Jis apima ir infektą, ir perfektyvą, t. y. ignoruoja veikslo skyrimą ir yra bene vienintelis tikras graikų kalbos laikas o ne laiko ir veikslo derinys. Taigi, pvz., δραμοῦμαι reiškia ir bėgsiu, ir bėgiosiu, bėginėsiu, ir pabėgsiu.

Futūrum nuo glaudžiau tarpusavyje susijusių Praesens ir Imperfectum skiriasi keliais svarbiais aspektais:

  • jam sudaryti vartojama priesaga -σ- (kaip ir aoristui)
  • jis turi atskiras aktyvo, medialio ir pasyvo formas (kaip ir aoristas)
  • jis neturi konjunktyvo ir imperatyvo (dėl to manoma, kad futūras gali būti atsiradęs vėliau, nei kiti laikai / veikslai)

Futūrum formos nuo Praesens formų skiriasi tik tuo, kad tarp kamieno ir galūnės įsprausta priesaga -σ-.

Futūrum pasyvas nuo medialio skiriasi tuo, kad dar papildomai tarp kamieno ir -σ- įsprausta priesaga -θη-.

Futūrum indicativi
act. med. pass.
sg. pl. sg. pl. sg. pl.
-σωθηρεύσω-σομενθηρεύσομεν-σομαιθηρεύσομαι-σόμεθαθηρευσόμεθα-θήσομαιθηρευθήσομαι-θησόμεθαθηρευθησόμεθα
-σειςθηρεύσεις-σετεθηρεύσετε-σηθηρεύση-σεσθεθηρεύσεσθε-θήσηθηρευθήση-θήσεσθεθηρευθήσεσθε
-σειθηρεύσει-σουσιθηρεύσουσι-σεταιθηρεύσεται-σονταιθηρεύσονται-θήσεταιθηρευθήσεται-θήσονταιθηρευθήσονται
Futūrum optativi
act. med. pass.
sg. pl. sg. pl. sg. pl.
-σοιμιθηρεύσοιμι-σοιμενθηρεύσοιμεν-σοίμηνθηρευσοίμην-σοίμεθαθηρευσοίμεθα-θησοίμηνθηρευθησοίμην-θησοίμεθαθηρευθησοίμεθα
-σοιςθηρεύσοις-σοιτεθηρεύσοιτε-σοιοθηρεύσοιο-σοισθεθηρεύσοισθε-θήσοιοθηρευθήσοιο-θήσοισθεθηρευθήσοισθε
-σοιθηρεύσοι-σοιενθηρεύσοιεν-σοιτοθηρεύσοιτο-σοιντοθηρεύσοιντο-θήσοιτοθηρευθήσοιτο-θήσοιντοθηρευθήσοιντο

Aoristo sistema

Aoristas reiškia veiksmą, kuris yra įvykęs (t. y., užbaigtas, lokalizuotas, o ne išplitęs laike). Lietuvių kalboje tai atitinka būtąjį kartinį laiką su perfektyvinį atspalvį suteikiančiais priešdėliais, pvz., έδραμον (pabėgau, nubėgau ir pan.).

Aoristas, kaip ir futūras, sudaromas su priesaga -σ- bei jungiamuoju balsiu -α- (formantas -σα-). Kadangi tai būtasis laikas, jis naudoja augmentą ir antrines galūnes. Svarbesni bruožai:

  • aktyvas, pasyvas ir medialis turi atskiras formas
  • pasyvas nuo medialio (kaip ir futūre) skiriasi priesaga -θη-, taip pat tuo, kad vartoja aktyvines galūnes
Aoristi indicativi
act. med. pass.
sg. pl. sg. pl. sg. pl.
-σαεθήρευσα-σαμενεθηρεύσαμεν-σάμηνεθηρευσάμην-σάμεθαεθηρευσάμεθα-θηνεθήρευθην-θημενεθηρεύθημεν
-σαςεθήρευσας-σατεεθηρεύσατε*-σασο > -σαο > -σωεθηρεύσω-σασθεεθηρεύσασθε-θηςεθήρευθης-θητεεθηρεύθητε
*-σατ > -σεεθήρευσε*-σαντ > -σανεθήρευσαν-σατοεθηρεύσατο-σαντοεθηρεύσαντο-θηεθήρευθη-θησανεθηρεύθησαν

Konjunktyvas (act. ir med.) sudaromas imant tas pačias esamojo laiko konjunktyvo galūnes ir tarp jų bei kamieno įspraudžiant aoristo priesagą -σ-. Šitaip sudarant pasyvą, priesagos -θη- balsis -η- susilieja pagal graikų kalbos kontrakcijos taisykles:

  • η + ω = ω
  • η + η = η
Aoristi coniunctivi
act. med. pass.
sg. pl. sg. pl. sg. pl.
-σωθηρεύσω-σωμενθηρεύσωμεν-σωμαιθηρευσωμαι-σώμεθαθηρευσώμεθα*-θήω > -θωθηρευθω*-θήωμεν > -θωμενθηρευθωμεν
-σηςθηρεύσης-σητεθηρεύσητε-σηθηρεύση-σησθεθηρεύσησθε*-θήης > -θηςθηρεύθης*-θήητε > -θητεθηρευθητε
-σηθηρεύση-σωσιθηρεύσωσι-σηταιθηρεύσηται-σωνταιθηρεύσωνται*-θήη > -θηθηρευθη*-θήωσι > -θωσιθηρευθωσι

Optatyvas (act. ir med.) padaromas papildoma priesaga -ι- (pass. -ιη-). Taigi act. ir med. jai susiliejus su jungiamuoju balsiu -α- gaunamas junginys -σαι-, kurį faktiškai galima laikyti aoristo optatyvo formantu (kaip -οι- Praesens atveju). Pasyve -θη- sutrumpėja iki -θε-, bet daugiskaitoje vėl vartojama priesaga -ι-. Gretimi balsiai susilieja į dvibalsius.

Aoristi optativi
act. med. pass.
sg. pl. sg. pl. sg. pl.
-σαιμιθηρεύσαιμι-σαιμενθηρεύσαιμεν-σαίμηνθηρευσαίμην-σαίμεθαθηρευσααίμεθα*-θέιην > -θειηνθηρευθειην*-θειμεν > -θειμενθηρευθειμεν
-σαιςθηρεύσαις-σαιτεθηρεύσαιτε*-σαισο > -σαιοθηρεύσαιο-σαισθεθηρεύσαισθε*-θειης > -θειηςθηρεύθειης*-θειτε > -θειτεθηρευθειτε
-σαιθηρεύσαι-σαιενθηρεύσαιεν-σαιτοθηρεύσαιτο-σαιντοθηρεύσαιντο*-θειη > -θειηθηρευθειη*-θειεν > -θειενθηρευθειεν

Imperatyvas sudaromas įprastai, išskyrus vienaskaitos antrąjį asmenį: act. naudojama galūnė -σον, med. -σαι, pass. -θι (arba -τι, jei prieš galūnę esančiame skiemenyje yra aspirata θ).

Aoristi imperativi
act. med. pass.
sg. pl. sg. pl. sg. pl.
----
-σονθηρεύσον-σατεθηρεύσατε-σαιθηρεύσαι-σασθεθηρεύσασθε-θητιθηρεύθητι-θητεθηρεύθητε
-σάτωθηρευσάτω-σάντωνθηρευσάντων-σάσθωθηρευσάσθω-σάσθωνθηρευσάσθων-θήτωθηρευθήτω-θέντωνθηρευθέντων

Perfekto sistema

Perfekto sistema apima Perfectum, Plusquamperfectum ir Futurum (III). Visi šie perfekto sistemos laikai padaromi reduplikuojant kamieną pagal reduplikacijos taisykles, tai pagrindinis perfekto sistemos bruožas. Be reduplikacijos, dar papildomai gali būti naudojamos priesagos, augmentas ir t. t.

Visi perfekto sistemos laikai reiškia praeityje vykusio veiksmo rezultatą.

Perfectum

Perfectum yra perfekto sistemos esamasis laikas. Jis reiškia dabartinę būseną po praeityje įvykusio veiksmo.

Perfectum sudaromas prie reduplikuoto veiksmažodžio kamieno jungiant pirmines galūnes. Visoms perf. act. formoms vartojamas jungiamasis balsis -α- (kaip aoriste). Kai kurioms perf. act. formoms dar tarp kamieno ir jungiamojo balsio įterpiama priesaga -κ- (gauname silpnojo perfekto formantą -κα-). Med.-pass. formose galūnės jungiamos tiesiai prie kamieno (taigi formanto -κα- nėra).

Perfecti indicativi
act. med.-pass.
sg. pl. sg. pl.
-κατεθήρευκα-καμεντεθηρεύκαμεν-μαιτεθήρευμαι-μεθατεθηρεύμεθα
-καςτεθήρευκας-κατετεθηρεύκατε-σαιτεθήρευσαι-σθετεθήρευσθε
-κετεθήρευκε-κασιτεθηρεύκασι-ταιτεθήρευται-νταιτεθήρευνται

Likusios nuosakos – konjunktyvas, optatyvas – padaromos dvejaip:

  • perifrastiškai (analitiškai), t. y. vartojant samplaikinę formą, kurią sudaro reikiamas perfekto dalyvis (act. arba med.-pass.) ir atitinkama veiksmažodžio ειμί (būti) forma. Tai labiausiai paplitęs būdas
  • dedant priesagą -κ- ir Praesens galūnes (sintetiškai). Taip daroma retai
Perfecti coniunctivi
act. med.-pass.
sg. pl. sg. pl.
-κωτεθηρεύκω = τεθηρευκώς ω-κωμεντεθηρεύκωμεν = τεθηρευκότες ωμεν-μαιτεθήρευμαι-μεθατεθηρεύμεθα
-κηςτεθηρεύκης = τεθηρευκώς ης-κητετεθηρεύκητε = τεθηρευκότες ητε-σαιτεθήρευσαι-σθετεθήρευσθε
-κητεθηρεύκη = τεθηρευκώς η-κωσιτεθηρεύκωσι = τεθηρευκότες ωσι-ταιτεθήρευται-νταιτεθήρευνται
Perfecti optativi
act. med.-pass.
sg. pl. sg. pl.
-κοιμιτεθηρεύκοιμι = τεθηρευκώς είην-κοιμεντεθηρεύκοιμεν = τεθηρευκότες ειμεν-μαιτεθήρευμαι-μεθατεθηρεύμεθα
-κοιςτεθηρεύκοις = τεθηρευκώς είης-κοιτετεθηρεύκοιτε = τεθηρευκότες είτε-σαιτεθήρευσαι-σθετεθήρευσθε
-κοιτεθηρεύκοι = τεθηρευκώς είη-κοιεντεθηρεύκοιεν = τεθηρευκότες ειεν-ταιτεθήρευται-νταιτεθήρευνται

Plusquamperfectum

Plusquamperfectum yra perfekto sistemos būtasis laikas. Panašiai kaip ir Praesens sistemoje, Plusquamperfectum nuo Perfectum skiriasi laiku (bet ne veikslu) ir egzistuoja tik indikatyve. Jis reiškia buvusią būseną po praeityje įvykusio veiksmo.

Plusquamperfectum sudaromas prie reduplikuoto veiksmažodžio kamieno pridedant augmentą (nes tai būtasis laikas) ir jungiant antrines galūnes. Istoriškai susiklostė savotiškos pliuskvamperfekto galūnės, kurios ne visai aitinka tas, kurias numato bendrosios taisyklės. Visoms pluperf. act. formoms vartojamas jungiamasis balsis -ε-. Kadangi pluperf. yra išvestinė perf. forma, tai jeigu perf. act. turi priesagą -κ-, ją turės ir pluperf. act. Med.-pass. formose galūnės jungiamos tiesiai prie kamieno (taigi formanto -κε- nėra).

Plusquamperfectum
act. med.-pass.
sg. pl. sg. pl.
-κηετεθηρεύκη-κεμενετεθηρεύκεμεν-μηνετεθηρεύμην-μεθαετεθηρεύμεθα
-κηςετεθηρεύκης-κετεετεθηρεύκετε-σοετεθήρευσο-σθεετεθήρευσθε
-κειετεθηρεύκει-κεσανετεθηρεύκεσαν-τοετεθήρευτο-ντοετεθήρευντο

Futūrum III

Viskas, kas pasakyta praeitame skyrelyje apie Plusquamperfectum, galioja ir Futūrum III, tik tai yra būsimasis perfekto sistemos laikas (jis irgi egzistuoja tik indikatyve). Jis reiškia būsimą būseną po iki jos ateityje įvyksiančio veiksmo.

Futūrum III sudaromas šitaip:

  • act. formos gaunamos perifrastiškai (analitiškai), t. y. vartojant act. perfekto dalyvį ir atitinkamą veiksmažodžio ειμί (būti) formą (šiuo atveju reikia veiksmaždžio būti būsimojo laiko, έσομαι)
  • med.-pass. formos gaunamos sintetiškai, t. y. prie reduplikuoto veiksmažodžio kamieno jungiant pirmines galūnes (faktiškai futūro formantus – priesagą -σ-, po jos – Praesens galūnes).
Futūrum perfecti (III)
act. med.-pass.
sg. pl. sg. pl.
τεθηρευκώς έσομαιτεθηρευκότες εσόμεθα-σομαιτεθηρεύσομαι-σόμεθατεθηρευσόμεθα
τεθηρευκώς έσητεθηρευκότες έσεσθε-σητεθηρεύση-σεσθετεθηρεύσεσθε
τεθηρευκώς έσταιτεθηρευκότες έσονται-σεταιτεθηρεύσεται-σονταιτεθηρεύσονται
This article is issued from Wikibooks. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.